Skirtumas tarp vazoninės orchidėjos ir ant plokštelės pritvirtintos orchidėjos.
Po daugelio metų, kai orchidėjas auginau tik įprastuose vazonuose, nusprendžiau pabandyti pritvirtinti orchidėją ant medinės lentelės, smalsaudama geriau suprasti šį metodą, kurį visada matydavau sudėtingesnių kolekcijų nuotraukose. Patirtis mane išmokė, kad abu metodai reikalauja labai skirtingo priežiūros požiūrio, kiekvienas turi savų privalumų.
Ką reiškia kultivavimas ant lėkštės?
Auginimas pritvirtintas prie medžio šakų arba „pritvirtintas“ auginimas angliškai reiškia augalo pritvirtinimą prie medžio, kamštienos ar žievės gabalo, aplink šaknį paliekant mažai arba visai neturint substrato, taip labiau atkartojant, kaip kai kurios rūšys natūraliai auga prie medžių šakų.
Vizualinis lėkštėmis montuojamo kultivavimo pranašumas
Estetiškai montuojamas vazonas yra išskirtinio patrauklumo, dekoratyviai demonstruodamas visą atvirą šaknų struktūrą – vizualiai pritraukiantis nemažą dėmesį, palyginti su diskretiškesniu ir įprastu vazonu.
Nauda sveikatai: beveik visiška oro cirkuliacija aplink šaknį.
Neturint drėgmę sulaikančio substrato, šaknis beveik visiškai cirkuliuoja oru, todėl labai sumažėja puvimo rizika dėl per didelio drėgmės sąstingio – vienos iš dažniausiai pasitaikančių problemų tradiciniame vazoniniame auginime.
Pagrindinis iššūkis: daug dažnesnis laistymas
Neturint substrato vandeniui sulaikyti, pritvirtintas augalas daug greičiau išdžiūsta, todėl jį reikia laistyti daug dažniau, kartais kasdien, palyginti su dienos ar savaitės grafiku, kurį išsamiai aprašau kitame straipsnyje apie laistymą įprastuose vazonuose.
Kaip laistyti ant lentelės pritvirtintą augalą?
Aš kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo aplinkos drėgmės, kuri jau buvo išsamiai aprašyta kitame straipsnyje, trumpam apipurškiu arba panardinu visą lentą į vandenį, ir koreguoju ją pagal džiūvimo greitį konkrečioje aplinkoje.
Dar didesnis didelės aplinkos drėgmės poreikis.
Kaip jau išsamiai aprašiau kitame straipsnyje apie oro drėgmę, gerai organizuota auginimo sistema dar labiau priklauso nuo šio veiksnio, nes nėra substrato, kuris kompensuotų savo vandens atsargas – aplinkos drėgmė turi patenkinti nemažą šio poreikio dalį.
Rūšis, gerai prisitaikanti prie kultivavimo ant pakabinamų augalų.
Vanda orchidėjos ir kai kurios mažesnės Cattleya rūšys, kurios jau išsamiai aprašytos kitame straipsnyje apie veisles, linkusios gerai prisitaikyti prie tokio tipo auginimo, o Phalaenopsis paprastai geriau auga tradiciniame vazoniniame auginime su substratu.
Kaip aš pagaminau savo pirmąjį grandinės plokštės surinkimą.
Naudojau kamštinę lentą, pritvirtindama šaknį minkštu nailono siūlu, per daug neužverždama, ir šiek tiek sfagnų samanų prie pagrindo, kad padėčiau išlaikyti pradinę drėgmę augalui prisitaikant prie šios naujos atramos.
Būkite atsargūs su medžiaga, naudojama augalui pritvirtinti.
Vengiu tiesioginio metalinės vielos sąlyčio su šaknimi, pirmenybę teikdamas nailono siūlams arba minkštam natūraliam pluoštui, nes agresyvesnės medžiagos gali pažeisti šaknį pradinio tvirtinimo metu arba augalui augant.
Kaip atskirti šiuos du vaisingumo priežiūros metodus?
Kaip jau išsamiai aprašiau kitame straipsnyje apie tręšimą, sodinuką reikia tręšti dažniau ir dar labiau praskiestomis trąšomis, nes, skirtingai nei įprastame vazone, bet kokios maistinės medžiagos greitai išgaruoja ir nelieka substrate.
Kada rekomenduoju pereiti nuo vazono prie apnašų?
Šį migracijos metodą rekomenduoju tiems, kurie jau pasitiki pagrindine priežiūra ir turi laiko dažniau laistyti, o ne tiems, kurie tik pradeda auginti orchidėjas, nes tam reikia daugiau nuolatinio dėmesio nei tradiciniam metodui.
Medinių ir kamštinių lentų ilgaamžiškumo skirtumas.
Jau išbandžiau ir įprastą medinę, ir natūralią kamštinę lentą ir pastebėjau, kad kamštis paprastai ilgiau išsilaiko, kol pradeda irti, taip pat ilgiau išlaiko šiek tiek didesnį drėgmės kiekį – ši savybė padeda tiems, kurie laisto rečiau nei idealiai tinka šiam auginimo būdui.
Kaip sumontuota auginimo palapinė veikia ilgesnės kelionės metu?
Skirtingai nuo tradicinio vazono, kuris išlaiko šiek tiek drėgmės substrate, ant lėkštutės pasodintas augalas išdžiūsta daug greičiau, todėl šis metodas yra ypač sudėtingas kelionių metu, kaip išsamiai aprašyta kitame konkrečiame straipsnyje. Paprastai vengiu palikti pasodintą augalą be priežiūros ilgiau nei kelias dienas, nebent tuo metu juo asmeniškai pasirūpintų patikimas žmogus.
Ženklo pakabinimas, palyginti su jo padėjimu ant horizontalaus paviršiaus.
Man labiau patinka kabinti lentelę vertikaliai, tiksliau atkartojant, kaip augalas natūraliai augtų pritvirtintas prie medžio kamieno, taip pagerinant drenažą ir oro cirkuliaciją visoje šaknų sistemoje. Taip pat bandžiau ją laikyti horizontaliai, bet pastebėjau, kad vanduo tokioje padėtyje kaupiasi ne taip tolygiai, todėl šiek tiek padidėja drėgmės sąstingio rizika tam tikrose šaknų sistemos vietose.
Tinkamo laiko atpažinimas, kada pašalinti pradinį atraminį samanų sluoksnį
Kimininės samanos, iš pradžių naudotos prie pagrindo, siekiant padėti pritvirtinti augalą ir išlaikyti drėgmę adaptacijos metu, laikui bėgant linkusios suirti, todėl aš stebiu, kada šaknis jau būna gerai įsitvirtinusi ir prisitvirtinusi prie apnašų, prieš svarstydamas galimybę jas visiškai pašalinti, kad augalas galėtų visiškai patekti į orą, kaip ir taikant gryniausią auginimo metodą.
Dokumentuoju savo pirmosios patirties su surinkimu rezultatus.
Visą pirmojo įkūrimo procesą užfiksavau savo auginimo užrašų knygelėje, kuri jau buvo minėta kitame straipsnyje, įskaitant naudotas medžiagas, laistymo dažnumo koregavimą per pirmąsias kelias savaites ir rezultatus, pastebėtus po kelių mėnesių. Šis išsamus įrašas tapo vertingu šaltiniu, kai vėliau nusprendžiau įsodinti kitus augalus, vengdamas kartoti pakeitimus, kurie, kaip jau žinojau, nebuvo veiksmingi.
Kaip sezonas dar labiau veikia auginimo procesą
Vasarą, kai daugelyje regionų oras šiltesnis ir sausesnis, sodinukus gali tekti laistyti beveik kasdien, o žiemą, kai kuriose vietose oras natūraliai drėgnesnis, laistymo dažnumas gali būti gerokai mažesnis. Šis sezoninis svyravimas, kuris ir taip yra mažiau pastebimas įprastu būdu auginant vazonuose, tampa dar akivaizdesnis ir reikalauja papildomo dėmesio auginant sodinukus be vandenį sulaikančio substrato.
Dviejų metodų derinimas toje pačioje kolekcijoje, nepasirenkant tik vieno.
Šiandien mano kolekcijoje yra tiek tradicinių vazoninių augalų, tiek prie sienos sodinamų augalų, metodą renkuosi pagal rūšį ir estetiką, kurios siekiu kiekviename konkrečiame kūrinyje. Nematau reikalo pasirinkti vieną metodą ir visiškai atsisakyti kito, nes kiekvienas požiūris siūlo skirtingą patirtį ir vizualinį rezultatą, kuris praturtina visą kolekciją.
Kainų palyginimas tarp montavimo ant plokštės ir laikymo įprastame vazone.
Pradinė vazono įrengimo kaina paprastai panaši į gero vazono kainą, tačiau nuolatinis vandens suvartojimas dažnesniam laistymui ir papildomas laikas, skirtas priežiūrai, ilgainiui reiškia didesnę netiesioginę investiciją – į šį veiksnį atsižvelgiu spręsdamas, kiek augalų kolekcijoje iš tikrųjų verta laikyti šiame reiklesniame formate.
Man užduodami klausimai apie auginimą ant plokštelės.
Ar bet kokią orchidėją galima pritvirtinti prie plokštelės?
Techniškai įmanoma pabandyti, tačiau rūšys, kurios natūraliai auga su didesniu substrato kiekiu aplink šaknį, pavyzdžiui, falenopsis, paprastai geriau auga tradiciniame vazone, nes jau yra išsivysčiusios prie tokio tipo saugesnės aplinkos.
Man reikia periodiškai keisti substrato plokštę, kaip tai padaryti su vazoniniu dirvožemiu?
Pati apnaša tarnauja daug ilgiau nei įprastas substratas, bet aš periodiškai tikrinu, ar ji nesuyra ar nepraranda tvirtumo, ir prireikus ją pakeičiau, kad augalas daugelį metų būtų gerai pritvirtintas ir išlaikytų atramą.
Eksperimentavimas su pakabinamu auginimu praplėtė mano supratimą apie įvairius tinkamos orchidėjos priežiūros būdus, parodydamas, kad nėra vieno teisingo būdo, o tik keli tinkami metodai, priklausantys nuo kiekvieno augintojo atsidavimo, turimo laiko ir asmeninio stiliaus.
